Augantis alternatyvių transporto priemonių populiarumas Lietuvoje šį sezoną išaugins nuostolius, kurie gali siekti ir keturženkles sumas, skelbia draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Lietuvos policijos duomenimis, praėjusiais metais šalyje įvyko daugiau kaip 400 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo alternatyvios transporto priemonės – dviračiai, paspirtukai, riedžiai ir kitos. Dalis šių eismo įvykių nutiko dėl jas vairuojančiųjų neapdairumo, o jų dažniausi padariniai – sugadintas žmonių turtas.
Kaip rašoma pranešime spaudai, tikėtina, kad panašių incidentų gausės, nes vien paspirtukų skaičius gatvėse ir kiemuose sparčiai auga. Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ duomenimis, praėjusiais metais elektrinių paspirtukų pardavimai buvo penkis kartus didesni negu prieš metus.
„Alternatyvios transporto priemonės suteikia didesnę pasirinkimo ir judėjimo laisvę. Tačiau tik maža dalis žmonių pagalvoja apie galimus incidentus ir žalą kito asmens turtui ar sveikatai, kurią gali sukelti šiomis priemonėmis riedantis suaugusysis ar vaikas“, – pastebėjo „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas ir alternatyvių transporto priemonių draudimo ekspertas Andrius Gimbickas.
Bendrovės duomenimis, alternatyvių transporto priemonių valdytojai dažniausiai kliudo ir apgadina svetimus automobilius. Anot A. Gimbicko, jeigu įvykio kaltininkas yra dviratininkas, riedutininkas ar paspirtuko vairuotojas, jis dėl padarytos žalos atsako pagal asmens civilinę atsakomybę.
Tuo metu Lietuvos policija primena, kad asmuo, važiuojantis paprastu paspirtuku, riedučiais, riedlente yra laikomas pėsčiuoju, o variklį turinčius paspirtukus, taip pat riedžius galima priskirti motorinio dviračio kategorijai.
Vairuodami alternatyvią transporto priemonę gyventojai tampa lygiaverčiais eismo dalyviais, tad turi prisiimti atsakomybę ne tik už savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatą ir turtą.
Lrt.lt
